rekekežis

rekekẽžis sm. (2) J.Jabl žr. rekežis: 1. Tokių išsikėtusių kelmų – rekekẽžių parvežė vyrai iš miško, ir bus mėsai vendyt Jnšk. 2. Užkliudė gręždamasis už rekekẽžio – visos puodynės nupleškėjo Sml.

◊ rekekẽžį mùšti rekežį (kerepėką) mušti: Einam mušti rekekežio Jnšk.